Conjugation of astringir

Conjugation of astringir [v.]

infinitivo
presente

-astringir

indicativo
presente

yoastrinjo

astringes

élastringe

nosotrosastringimos

vosotrosastringís

ellosastringen

imperfecto

yoastringía

astringías

élastringía

nosotrosastringíamos

vosotrosastringíais

ellosastringían

pretérito

yoastrin

astringiste

élastringió

nosotrosastringimos

vosotrosastringisteis

ellosastringieron

futuro

yoastringiré

astringirás

élastringirá

nosotrosastringiremos

vosotrosastringiréis

ellosastringirán

subjuntivo
presente

yoastrinja

astrinjas

élastrinja

nosotrosastrinjamos

vosotrosastrinjáis

ellosastrinjan

futuro

yoastringiere

astringieres

élastringiere

nosotrosastringiéremos

vosotrosastringiereis

ellosastringieren

imperfecto

yoastringiera

astringieras

élastringiera

nosotrosastringiéramos

vosotrosastringierais

ellosastringieran

imperfecto 2

yoastringiese

astringieses

élastringiese

nosotrosastringiésemos

vosotrosastringieseis

ellosastringiesen

condicional
presente

yoastringiría

astringirías

élastringiría

nosotrosastringiríamos

vosotrosastringiríais

ellosastringirían

imperativo
presente

(yo)/

(tú)astringe

(él)astrinja

(nosotros)astrinjamos

(vosotros)astringid

(ellos)astrinjan

gerundio

-astringiendo

participio

-astringido

Abreviations

f.p. feminino plural

f.s. feminino singular

m.p. masculino plural

m.s. masculino singular

sing. singular

plur. plural

adj. adjectivo

n. substantivo

v. verbo